vasaros saulėgrįžą – Joninių laiką. Dėl Žemės ašies svyravimo (precesijos) šiuo metu pavasario lygiadienio taškas yra Žuvų žvaigždyne. Tačiau astrologijoje jis tradiciškai siejamas su Avino ženklu, nes būtent šiame žvaigždyne Saulė būdavo prieš maždaug 2500 metų.

Be to, dėl atmosferos sukelto saulės šviesos lūžio (refrakcijos) matome tekančią saulę šiek tiek anksčiau, o besileidžiančią – šiek tiek vėliau, todėl diena atrodo ilgesnė nei iš tiesų. Dėl to kalendoriuose nurodomas dienos ilgumas šiek tiek skiriasi nuo astronominio. Iš tiesų, pavasarį dienos ir nakties ilgumas susilygina 2–3 dienomis anksčiau, o rudenį – tiek pat vėliau nei astronominis lygiadienis.

Galiausiai, pats lygiadienis yra tik akimirksnio įvykis – momentas, kai Saulės disko centras kerta dangaus pusiaują. Dėl to absoliuti dienos ir nakties lygybė niekada nebūna visiškai tiksliai išlaikoma.

Mums, gyvenantiems šiauriniame pusrutulyje, lygiadienis žymi tikrojo pavasario pradžią, iki pat birželio mėnesio dienos tik ilgės. Pietiniame pusrutulyje šiuo metu prasideda ruduo.

Ar lygiadienių būna ir kitose planetose?

Taip, lygiadieniai būna ir kitose planetose, nes visos Saulės sistemos planetos sukasi ant pakrypusių ašių, dėl to turi sezonus. Kai kurie iš šių pakrypimų yra minimalūs (pavyzdžiui, Merkurijus yra pakrypęs 2,11 laipsnio), o kitos labiau primena Žemę (23,5 laipsnio pakrypimas) arba yra dar ekstremalesnės (Uranas pakrypęs net 98 laipsniais). Saturnas yra pakrypęs 27 laipsniais, todėl lygiadieniai šioje planetoje yra kur kas retesni nei Žemėje. Saturne lygiadienis pasitaiko vos kartą per maždaug 15 metų, nes Saturnas aplink saulę keliauja 29 metus.

Saturno lygiadienio metu jo žiedai tampa neįprastai tamsūs. Taip yra dėl to, nes šie žiedai yra vos 9 metrų storio, o kai šviesa juos pasiekia, ten nėra daug paviršiaus nuo kurio ji galėtų atsispindėti.