Pietinis langas

Killeris, mood'as ir anglicizmų karta

Eivilė Kerpauskaitė

Daugelis iš mūsų augo su visokiais angliškais filmukais, muzika ir tai mus iš karto paruošė ateičiai – suprasti anglų kalbą bei ja kalbėti. 

Kai kurie vaikai jau pirmoje klasėje kalbėdami įterpia įvairių anglicizmų arba angliškų žodžių, ir šis lingvistinis mišinys nutinka dėl technologijų, kuriomis vaikai pasirenka žaisti angliškus žaidimus ir bendrauti su užsieniečiais.

 

Kodėl tai yra problema?

Vis daugėja vaikų ir paauglių, kurie kas antrą sakinį pasako ne gimtąja kalba, dažniausiai   angliškai. 

Sudėtingas darosi  bendravimas su vyresniais žmonėmis, kurie nemoka anglų kalbos ir vis klausinėja, ką vaikas bando pasakyti, tačiau šis net nesugeba ir nemoka paaiškinti to lietuviškai.

 Mūsų gimtosios kalbos žinios po truputėlį nyksta   dėl jos teršimo  visokiais svetimžodžiais, todėl po kurio laiko žmogus visiškai nesugeba pasakyti pilno sakinio lietuviškai. Darosi sunkiau išreikšti savo mintis pamokoje, kuri nereikalauja anglų kalbos.

Iš šalies pasiklausius jaunimo pokalbių ir išgirdus, kaip jie sugeba šnekėti dviem kalbomis vienu metu, kartais nupurto nemalonus šiurpas. 

Manau, kad nėra didelė problema, kai jaunimas kalba vartodamas žodžius, kurių nesupranta suaugusieji, nes mūsų kalba bei žodynas visą mūsų gyvenimą tobulės ir keisis, tačiau išgirdus taip šnekant suaugusiuosius pasidaro nejauku . 

Kodėl jie bando pritapti prie paauglių ir kalba kaip mes?

 

Kas turi įtaką tokiam kalbėjimui?

Serialai ir filmai turi didelę įtaką, taip pat ir socialiniai tinklai. Dažniausiai, kai kas nors iš mūsų(t.y. paauglių ir jaunimo)  vartoja visokias angliškas frazes, nes jos įstringa mūsų smegenyse.

Taip pat mūsų kalbėjimas bei komunikaciniai gebėjimai priklauso ir nuo draugų, kurie galbūt dažniau įterpia angliškų žodžių nei jūs, tad netrukus ir jūs kalbėsite panašiai… 

 

Kaip tai keisti?

Nėra lengva išlaikyti balansą tarp šių dviejų kalbų, kurios supa mus, bet galime bandyti keisti mūsų mąstymą, o svarbiausia – kalbėjimą. Stebėkite savo kalbėjimą  ir bandykite priprasti prie savo gimtosios kalbos bei stenkitės jos nekeisti į ką nors kitą. 

Iš patirties galiu pasakyti, kad mano pačios mintys sukosi tik anglų kalba nuo šeštos klasės iki devintos. Pakankamas laiko tarpas,per kurį man buvo sunkiau bendrauti ir kalbėti lietuviškai, tačiau pasiklausius iš šalies, kaip skamba kitų pokalbiai, kai žmonės nuolat maišo šias dvi kalbas – pasibodėjau. 

Nusprendžiau tai keisti  –  lietuvių kalba man bendrauti pasidarė lengviau, tačiau anglų kalbos žinios suprastėjo.