Suskaldyk širdį, draskyk į šipulius

Perverk savo žodžiais kruvinais;

Lai suyra žemė man po kojom

Lai dega obelys, beržai.

Tuštuma ir baimė man teliko,

Bet argi kitą ką turėjau?

Upės sūrios pilnos skausmo

Srūva paniekos kalnais, rausvais.

Svaigulys užvaldė kūną

Ir kojos nebepavelka pečių;

O aplinkui pilys griūva,

Taip šalta, taip skaudu, baisu.

Tai prašau imk, daryk ką nori su manim

Skaudink, mylėk, juokink,

Tik neleisk man likti čia,

Kur aš vienų viena, tuščia.