Tai chaoso teorijos metafora, nusakanti ypatingo jautrumo pradinėmis sąlygomis koncepciją. T. y., kad maži dinaminės sistemos pradinių sąlygų trukdžiai gali sukelti didelius pokyčius ilgalaikėje sistemos elgsenoje. Paprasčiau: tai, kad smulkus reiškinys, kaip drugelio sparnų plasnojimas, ateinantiems įvykiams gali padaryti labai didelę įtaką.

Šią teoriją 1960 m. atrado Šiaurės Amerikos meteorologijos teoretikas Edwardas Nortonas Lorenzas (1938-2008 m). Jis tyrė orus, kūrė jų matematinius modelius ir kompiuteriu aiškinosi jų savybes. Mokslininkas turėdavo po dvyliką lygčių ir kintamųjų, kaip temperatūra, slėgis, oro drėgnumas ir t.t. Kompiuteris spausdindavo kiekvieną laiko tarpą dvylikos skaičių pavidalu, kad žmogus vėliau galėtų stebėti kaip jie kinta. Kartodamas skaičiavimus E.N.Lorenzas pastebėjo įdomų pokytį, jį vėliau aprašė savo knygoje ,,Chaoso esmė” :

,,Vienu metu, siekdamas detaliau panagrinėti, kas vyksta, nusprendžiau kai kuriuos savo skaičiavimus pakartoti. Sustabdžiau kompiuterį, suvedžiau iš spausdintuvo anksčiau pateiktą skaičių eilutę ir vėl įjungiau. Nuėjau išgerti kavos puodelio ir grįžau po valandos, per kurią kompiuteris turėjo atlikti maždaug dviejų mėnesių trukmės orų simuliaciją. Spausdintuvo pateikti skaičiai neturėjo nieko bendro su ankstesniais. Iš karto pamaniau, kad sugedo kuri nors lempa, ar kad įvyko koks kitas kompiuterio gedimas, kurie pasitaikydavo ne taip jau retai, bet prieš skambindamas technikams, nusprendžiau išsiaiškinti, kur slypi problema, nes žinojau, kad tai paspartintų remontą. Vietoje staigaus sutrikimo išvydau, kad naujosios reikšmės iš pradžių sutapo su ankstesnėmis, bet netrukus pradėjo skirtis vienu ar keliais galutiniais skaitmenimis, tada, stovinčiais pirmiau jų, tada dar pirmesniais. Tiesą sakant, skirtumo dydis dvigubėjo daugmaž pastoviai kas keturias dienas, kol, galiausiai, einant antram mėnesiui, dingo bet koks panašumas į pirmuosius skaičius. Tiek pakako, kad suprasčiau, kas čia vyksta: skaičiai, kuriuos įvedžiau į kompiuterį, nebuvo tiksliai tokie patys, kokie buvo pateikti pirmajam skaičiavimui. Tai buvo suapvalintos skaičių versijos. Priežastis buvo pradinės reikšmių apvalinimo klaidos: jos nuolat augo, kol galiausiai užvaldė visą situaciją. Dabar tai pavadintume chaosu.“

Mokslininko tyrimai parodė, kad orų permainos yra vienas iš chaotiškų sistemų pavyzdžių. Kai maži trikdžiai atmosferoje gali sukelti milžiniškus klimato pokyčius.

Masinėje kultūroje šis terminas išpopuliarėjęs kaip: ,,kiekvienas tavo mažiausias pasirinkimas nulemia gyvenimo eigą”. Pavyzdžiui, jei vieną dieną iš namų išeisi penkiomis minutėmis vėliau nei įprasta, gali išvengti žiaurios avarijos kelyje, arba jei niekada nebūtum užpildęs anketos, nebūtum atsidūręs ir mokymuose kitame mieste, susipažinęs su tam tikrais žmonėmis, įvykiai būtų pasisukę kita linkme. Kaip B.Bartonas sakė: ,,Kartais, kai pagalvoju kokias milžiniškas pasekmes sukelia smulkmenos, man kyla pagunda pagalvoti… smulkmenų nebūna. Mažiausi sprendimai pakeičia žmogaus gyvenimo ,,kelią” ir visi jie skirtingi, nes nei vienos šios įvykių sistemos atkartoti neįmanoma. Dėl tos pačios priežasties negalime nuspėti ir tolimos ateities, nes dėl niekuomet nepasikartojančių reiškinių neišeina nusakyti ir sistemos ,,elgesio”. Galime tik apibūdinti kaip keičiasi kelių sistemų grupė, E.N.Lorenzo atveju sistemos sudarė drugelio formą.