Spalio 5 dieną vyko turbūt svarbiausi rinkimai pasaulio geopolitikos spektre – JAV prezidento rinkimai. Nors JAV toli gražu nėra kaimyninė ar net tame pačiame regione esanti valstybė kaip Lietuva, tačiau spalio šeštosios rytą apie šios valstybės piliečių sprendimus kalbėjo visa mūsų mokykla. Mokyklos koridoriai aidėjo nuo ,,Kamala this” ,,Donald that” ir ,,O tai kas mums bus?” ,,Tai kaip su NATO?”. Nors jaunimas Lietuvoje gana pasyvus, tačiau užsienio aktualijomis, pasirodo, domisi. Taigi, kas įvyko per JAV prezidento rinkimus ir, svarbiausia, kaip tai gali paveikti KVDG ir kitų mokyklų jaunimą?
Kas laimėjo ir kodėl laimėjo?
Laimėjo Donaldas Trumpas. Čia jokios mistikos nėra. Surinkęs 295 rinkiminius balsus, 45 JAV prezidentas antrąjį kartą po 4 metų vėl buvo išrinktas prezidentu.
Kodėl laimėjo? Priežasčių yra daug.
Daugiau akcentuota ekonominė pozicija ir nostalgija ekonomikai, kuri vyravo jo valdymo laikotarpiu. Nors ekonomika Jungtinėse Amerikos valstijose yra paveldima ir ,,geroji Trumpo ekonomika” realiai yra Barako Obamos, valdžiusio prieš D.Trumpą, nuopelnas, tačiau nostalgija politikoje turi itin svarbų vaidmenį.
Viceprezidentės Kamalos Harris nemėgimas. K.Harris niekada nebuvo populiari – jos reitingai buvo gana žemi visą jos kadenciją. Aišku, svarbų vaidmenį turėjo ir lytis, Amerikos rinkėjai niekada nebuvo linkę rinktis moters lyderės. Tai matėme ir 2016 metais, ir visose pastarųjų dešimtmečių partijų suvažiavimų balsavimuose(išskiriant 2016 metus). Anthony Scaramucci, amerikiečių ekonomistas, yra pasakęs -,,Amerika yra seksistinė valstybė”. Todėl lytis turėjo svarbų vaidmenį šiuose rinkimuose.
Nesukurtas stipraus kandidato įvaizdis. Kamala Harris, iš rinkiminės kovos pasitraukus prezidentui Joe Biden’ui, turėjo tik 3 mėnesius sukurti stipraus, patikimo ir ,svarbiausia, rinkėjams patrauklaus kandidato įvaizdį. Tai be galo trumpas laiko tarpas tokiam sudėtingam ir marketingu paremtam darbui. Ypač kandidatei, kuri niekada neturėjo itin aukštų reitingų bei yra dvirasė moteris – du aspektai, deja, bet apsunkinantys politinę kampaniją.
Yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių rinkimus laimėjo NE JAV viceprezidentė Kamala Harris, o 45 JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tačiau jie nėra esminiai ir juos aptarsime kituose laikraščio numeriuose.
Kaip tai paveiks Lietuvą?
Tai sudėtingas klausimas. Ypač kalbant apie saugumą. Socialiniais aspektais mums didesnę įtaką turi ES, o saugumo klausimu mes esame priklausomi nuo NATO, kur dominuoja JAV. Iš vienos pusės, D. Trumpas žada didinti JAV gynybos biudžetą, kritikavo NATO už per mažas investicijas į gynybą dar iki karo Ukrainoje. Iš kito, daugiau neigiamo požiūrio taško, Trumpas neretai reiškia simpatijas tokiems vadovams kaip V. Putinas ir V. Orbanas ( abu vadovai tikrai nėra simpatiški laisvos Ukrainos klausimu). Taip pat Trumpas yra ne kartą į mediją ,,paleidęs” teiginių apie NATO 5 straipsnio neįgalinimą mažiau pinigų skiriančių valstybių užpuolimo atveju. Vartoju žodį ,,paleidęs”, nes tokie teiginiai – pavieniai, bet gerokai gąsdinantys, ypač iš svarbiausio Lietuvos tarptautinio partnerio.
Apibendrinimas. Niekas negali pasakyti, kaip Amerika keisis per šiuos 4 metus. Ar Lietuva priartės prie ES valstybių, ar liks prie JAV ekonominės ir saugumo įtakos? Apie tai galime tik svarstyti.
,,Lietuvos šviesa: Jūs ją stipriai išlaikėte. Jūs išlaikėte ją ryškią. Ir jūs išlaikėte šviesą čia, Vilniuje ir Vašingtone, kur kasdien plėvesuoja geltona, žalia ir raudona jūsų vėliava.”