Mokyklos prezidento pareigos – tai ne tik, apie valdymą, administravimą ar mokyklos parlamento bei kitų problemų sprendimą. Ši sąvoka apima kur kas daugiau detalių, kurios mokinių akims dažnai lieka nepastebimos.

Šiais metais į naują Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos prezidentės kadenciją buvo išrinkta IIIc klasės mokinė Ieva Vaičiūnaitė, kuri šiame interviu dalijasi savo požiūriu į mokyklos gyvenimą iš vidaus.

Ieva savo veiklą mokyklos parlamente pradėjo dar būdama dešimtokė. Pasak jos, pradžia nebuvo lengva: „Iš pradžių buvo ir jaudulio, ir iššūkių – viską stebėjau iš atokiau, bet vėliau vis drąsiau įsitraukdavau ir pradėjau siūlyti savo idėjas.“

Ji prisimena, kad prisijungti prie mokyklos organizacijos pasiūlė ne draugai, o pati pavaduotoja, kurios pasiūlymo ji negalėjo atsisakyti.

Paklausta, kodėl nusprendė kandidatuoti į prezidentes, Ieva atsako išmintingai:

„Iš pradžių net neplanavau – tiesiog kai kurie žmonės iš parlamento ir mokytojai mane paskatino, pasakė, kad man tai tiktų. Tai man suteikė drąsos. Norėjau prisidėti prie to, kad mokykloje būtų dar smagiau, kad žmonės jaustųsi gerai ir, svarbiausia, kad baigus mokyklą žinočiau – palikau kažką įsimintino.“

Tačiau prezidentės pareigos nėra tik apie renginius ar pasirodymus scenoje. Tai atsakinga veikla, kuri, anot Ievos, iš esmės pakeitė jos kasdienybę:

„Kartais atrodo, kad laiko viskam neužtenka, bet būtent ši patirtis mane išmokė geriau planuotis ir dėlioti prioritetus. Sunkiausia turbūt  tai, kad darbo tikrai daug – reikia planuoti, bendrauti, spręsti sudėtingesnes situacijas. Tačiau kai viską darai su komanda, iškart lengviau – žinai, kad nesi viena.“

Kalbėdama apie planus, prezidentė nedvejodama įvardija pagrindinį tikslą, iškeltą dar prieš rinkimus: ,,Svarbiausia, kad mokykla būtų vieta, kur visi jaustųsi gerai“. „Planuojame renginius ir iniciatyvas, kurios suvienytų visus mokinius, skatintų bendravimą, kad kiekvieno nuomonė ir pasiūlymas, net jei jis klaidingas, būtų išgirstas. Noriu, kad visi jaustųsi svarbūs ir priimti. Siekiu, kad veiklos būtų įdomios ir naudingos – kad mokiniai galėtų ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir išmokti, patirti, išbandyti savo gebėjimus.“

Anot Ievos, svarbu ne tik nusiteikimas, bet ir aiškus planas, kuriuo vadovaujantis bus priimami sprendimai: „Man svarbiausia – bendruomeniškumas ir nuoširdumas. Kiekvieną sprendimą noriu priimti ne dėl įvaizdžio, o dėl naudos mokiniams. Visada galvoju, kaip tai paveiks žmones – ar jiems bus įdomu, naudinga? Ar sukursime kažką, kas paliktų pėdsakus, smagius prisiminimus ir sukels šypseną?“

Žvelgiant į visą atsakomybę, kyla klausimas, kaip suderinti prezidentės veiklą su mokslu ir asmeniniu gyvenimu. Ieva įsitikinusi, kad visose srityse jai padeda tie patys principai – atsakomybė, kantrybė, kūrybiškumas ir gebėjimas išklausyti.

Baigdama interviu, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos prezidentė linki bendruomenei drąsos ir tikėjimo savimi: „Kiekvienas turime dienų, kai trūksta motyvacijos, bet svarbiausia – nenustoti stengtis ir tikėti savimi. Svarbiausia turėti drąsos bandyti, siūlyti idėjas, kalbėti ir mokytis iš klaidų.“