Trumpametražis filmas — trumpos trukmės filmas. Kino meno ir mokslo akademija trumpametražį filmą apibrėžia kaip „originalų kino filmą, kurio trukmė neviršija 40 minučių, įskaitant visus titrus“.  

Tačiau asmeniškai, trumpametražį filmą man patinka apibūdinti kaip raktą, atveriantį magiškąsias minčių audras. Kelios minutės vaizdo medžiagos, išgalvotas ir įtraukiantis trumpametražis filmas ilgam lieka atmintyje. Mano manymu, tai yra tikroji kino magija. 

Visi filmai kino pradžioje buvo labai trumpi, kartais trukdavo vos minutę, ar net trumpiau. Tik    1910-aisiais metais filmai pradėjo ilgėti, trukmė iki dešimt minučių, ar daugiau. Kinas anksčiau privalėjo būti trumpas; to reikalavo technologijos, kuriomis to meto filmai buvo paremti.  

Šiais laikais prieiga prie įvairių, puikiai išplėtotų technologijų, skirtų filmų kūrimui drąsiai kviečia ir priima pradedančiuosius kino kūrėjus į kino industriją. Dėl palankių sąlygų atsirado daug daugiau drąsių, entuziastingų trumpametražio kino kūrėjų, kurie savo menu siekia perteikti įvairiausias idėjas.  

„Daugelis režisierių pradeda kurti trumpametražius filmus kaip būdą eksperimentuoti ir tobulinti savo amatą. Ankstyvieji režisieriaus darbai leidžia pažvelgti į būsimą kino didybę“ – Paul McClure. 

Taigi, ar trumpametražių filmų ,,manija” tokia žymi? Mano manymu – ne, daugelis žmonių mieliau renkasi žiūrėti išpopuliarėjusius, ilgametražius filmus. Tačiau domėjimasis trumpametražiu kinu yra gera mintis, siekiant pabėgti nuo žinomo kino ir pasinerti į artimesnius žmogaus širdžiai – nišinius filmus.