Žvaigždžių lietus, dar vadinamas meteorų lietumi, yra tikriausiai kiekvieno laukiamas reiškinys nakties danguje. Tačiau kaip tai iš tikrųjų vyksta? Kada geriausias laikas jį stebėti?

Kas tai?

Meteorų lietus yra reginys, kai danguje matome daugybę meteorų (krintančių žvaigždžių). Tai atsitinka, kai Žemė kerta kometos orbitą ir jos dulkių bei ledo nuolaužos patenka į Žemės atmosferą, kur pradeda švytėti.  Šie reginiai vyksta reguliariai, kai Žemė keliauja per kometos paliktą dulkių ir ledo nuolaužų taką.  Nespėjusios suirti meteoroido liekanos toliau krenta nešvytėdamos. Labai dideli kūnai, nesukeliantys sprogimo atmosferoje, pasiekia Žemę ir vadinami meteoritais. 

Nors „krintančios žvaigždės“ nėra žvaigždės tiesiogine prasme, tai yra pirmykštė Saulės sistemos medžiaga, beveik nepasikeitusi per visą Saulės sistemos istoriją. Kaskart pamačius žibantį meteorą, mes matome 4,5 milijardų metų amžiaus medžiagos blykstelėjimą.

Meteorų lietus gavo savo pavadinimą dėl to, nes meteorai danguje atrodo sklindantys iš Persėjo žvaigždyno. Šią sąsają tarp meteorų liūčių ir kometų pirmasis nustatė Giovanni Schiaparelli XIX amžiuje.

Perseidai

Dažniausiai pasitaikantys meteorų lietūs yra vadinami Perseidais – kasmetiniais meteorų srautais, kurie yra Persėjo žvaigždyne. Tai periodinės kometos paliktos dalelės, ne didesnės už aguonos grūdą, per kurių skriejimo trajektoriją reguliariai, kartą į metus, praskrenda Žemės planeta. Greitai judantys ir ryškūs perseidai dažnai palieka linijas – jonizuotų dujų pėdsakus, išliekančius keletą sekundžių po paties meteoro išnykimo. Minėta kometa apskrieja Saulę kas 133 metus ir paskutinį kartą šalia Saulės apsilankė 1992 metais ir kitą kartą sugrįš tik 2126 m. Keliaudama aplink Saulę, minėta kometa paskui save palieka ilgą kietų dalelių šleifą. Kai Žemė įlekia į šį šleifą ir susiduria su dalelėmis, jos dideliu greičiu įlekia į Žemės atmosferą ir dėl trinties į orą beveik akimirksniu įkaista ir išgaruoja. Šį trumpą šviesos blyksnį mes ir vadiname meteorais arba krintančiomis žvaigždėmis. Perseidų meteorų lietus yra vienas aktyviausių meteorų lietų. Per piką gali būti matoma iki 100 meteorų per valandą.

Kada stebėti?

Tankiausią dulkių debesies dalį Žemė kerta rugpjūčio 12–13 d., tuomet ir matome didžiausią perseidų intensyvumą. Geriausias laikas stebėjimui – nuo vidurnakčio iki 5:30 ryto. Stebėti meteorų lietų galima plika akimi, be teleskopo ar žiūronų, nes jie apribotų matymo lauką. Rekomenduojama rinktis kuo tamsesnę vietą, toliau nuo miesto šviesų, atokiau nuo pastatų ir medžių, su plačiu horizontu. Svarbu leisti akims prisitaikyti prie tamsos bent 15 minučių, kad būtų matomi ir silpnesni meteorai. Reikėtų vengti žiūrėti į telefoną, nes ryški šviesa iš ekrano trukdys adaptuotis.