Uncanny Valley

Kas tai?

„Keistumo slėnio“ (angl. uncanny valley) sąvoką 8-ajame dešimtmetyje pirmą kartą pristatė Masahiro Mori, tuometinis Tokijo technologijos instituto profesorius. Mori šiuo terminu apibūdino savo pastebėjimą, kad kuo robotai labiau primena žmones, tuo jie atrodo patrauklesni — tačiau tik iki tam tikros ribos. Pasiekus vadinamąjį keistumo slėnį, mūsų palankumas staiga smunka ir perauga į keistumo jausmą, nerimą ar net šiurpą. „Keistumo slėnis“ apibrėžiamas kaip neigiama žmonių reakcija į tam tikrus labai į žmogų panašius robotus.

Kaip tai paaiškino Masahiro Mori

Savo straipsnyje, publikuotame Japonijos žurnale Energy, Mori rašė:

„Pastebėjau, kad kylant link tikslo sukurti žmogų primenančius robotus, mūsų palankumas jiems didėja, kol galiausiai pasiekiame slėnį, kurį aš vadinu keistumo slėniu.“

Vėliau straipsnyje Mori pateikia pavyzdį, iliustruojantį šį reiškinį — pirmąsias protezines rankas:

„Galima sakyti, kad protezinė ranka tam tikru mastu atitinka žmogaus formą, galbūt panašiai kaip dirbtiniai dantys. Tačiau, kai suvokiame, kad ranka, iš pirmo žvilgsnio atrodžiusi tikra, iš tiesų yra dirbtinė, mus apima nejaukumas. Pavyzdžiui, paspaudus ranką mus gali išgąsdinti jos gležnas, bekaulis sukibimas, kartu su jos tekstūra ir šaltumu. Tokiu momentu mūsų palankumas dingsta, ir ranka tampa šiurpi.“

Interviu žurnalui IEEE Spectrum Mori paaiškino, kaip gimė keistumo slėnio idėja:

„Nuo vaikystės man nepatikdavo žiūrėti į vaškinės figūras. Jos man atrodė kažkokios šiurpios. Tuo metu buvo kuriamos elektroninės protezinės rankos, ir jos man sukeldavo tą patį pojūtį. Šios patirtys privertė mane susimąstyti apie robotus apskritai, ir tai paskatino parašyti tą straipsnį. Keistumo slėnis buvo mano intuicija. Tai buvo viena iš mano idėjų.“

Masahiro Mori sukurtas keistojo slėnio grafikas: didėjant roboto panašumui į žmogų (horizontalioji ašis), didėja ir mūsų afinitetas robotui (vertikali ašis), bet tik iki tam tikro taško. Kai kuriems tikroviškiems robotams mūsų reakcija į juos smarkiai sumažėja, jie atrodo atstumiantys ar šiurpinantys. Tai yra keistojo slėnio grafikas.

Pavyzdžiai

Kad geriau iliustruotume, kaip veikia keistasis slėnis, pateikiame keletą šio reiškinio pavyzdžių. Pasiruoškite išsigąsti.

1. Telenoid

Telenoid yra robotinis komunikacijos įrenginys, sukurtas Japonijos robotikos specialisto Hiroshi Ishiguro. Jo plika galva, negyva veido išraiška ir galūnių nebuvimas verčia jį atrodyti labiau kaip ateivį, o ne kaip žmogų.

2. Diego-san

Inžinieriai ir robotikos specialistai iš Kalifornijos universiteto San Diego Mašininės percepcijos laboratorijos sukūrė šį robotą kūdikį, kad padėtų tėvams geriau bendrauti su savo kūdikiais.

3. Geminoid HI

Kitas Išiguro kūrinys – Geminoid HI – yra jo paties androido kopija. Jis net paėmė plaukų nuo savo galvos ir panaudojo juos roboto antrininkui. Išiguro teigia sukūręs Geminoid HI tam, kad geriau suprastų, ką reiškia būti žmogumi.

3. Sophia

Sukurta Deivido Hansono iš „Hanson Robotics“ Sophia yra vienas garsiausių humanoidinių robotų. Kaip ir „Soul Machines“ AVA, Sophia gali rodyti įvairias emocines išraiškas ir yra aprūpinta natūralios kalbos apdorojimo gebėjimais.

Teorijos, paaiškinančios Keistojo slėnio baimę

Religinė teorija

Religinė teorija aiškina keistumo slėnio (angl. uncanny valley) fenomeną per dvasinius, mitologinius ir teologinius pasakojimus, kuriuose žmogiškumą primenančios, bet „nevisiškai žmogaus“ būtybės kelia nerimą, baimę ar atstūmimą. Ši teorija remiama tuo, kad Žmogus evoliuciškai ir kultūriškai yra įpratęs vertinti kaip nepavojingą esybę tą, kuri turi „sielą“.

Daugelyje religijų ir mitologijų siela laikoma esmine žmogiškumo dalimi. Būtybės, kurios atrodo kaip žmonės, bet neturi sielos, yra laikomos pavojingomis, nenatūraliomis arba „iškrypusiomis“.

Pavyzdžiai:

• demonai, kurie gali pasirodyti žmogaus pavidalu, bet yra piktybiniai.
• puolę angelai, panašūs į žmones, bet laikomi praradusiais tyrumą.
• humanoidinės būtybės (pvz., golemų, vampyrų, wendigo mitai), kurios atrodo žmogaus formos, bet yra dvasiškai tuščios.
• Wendigo 
• Vampyras
• Golemas
• Šios istorijos formuoja gilias kultūrines asociacijas: žmogaus imitacija be sielos = pavojus.