Jadvyga Balvočiūtė yra viena žymiausių Lietuvos žolininkių, biologių. Gimusi 1944m. Gyvolių kaime, ties Virvytės ir Ventos upių santaka, Mažeikių rajone. J.Balvočiūtė baigė Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą, įgijo provizorės (vaistininkės) specialybę, vėliau dirbo Kauno botanikos sode. Taip pat dėstė botaniką Kauno medicinos mokykloje. Darbo Botanikos sode laikotarpiu J.Balvočiūtė įsigilino į vaistinių augalų sritį ir dalyvavo Lietuvos botanikų draugijos veikloje. Taip pat ji domėjosi aplinkosauga. Laisvalaikiu ji užsiėmė retų ir saugomų augalų išsaugojimo galimybių 

tyrimais.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ji grįžo į tėviškę. 1990 – 2002 m. dirbo Kamanų valstybinio rezervato biologe (botanike). Tuo laikotarpiu J.Balvočiūtė dalyvavo VU ekologijos instituto projekte, kuris skirtas Lietuvos vietinės įvairovės išsaugojimui steigiant valstybinius ir vietinės reikšmės draustinius. Ji nuolat skelbė duomenis apie naujas retų ir saugomų augalų radimvietes aplinkos ministerijos periodiniame leidinyje „Raudoni lapai“. Kartu J.Balvočiūtė kėlė kvalifikaciją Kauno medicinos universiteto kursuose. 2000 m. SAM farmacijos specialistų atestavimo komisija patvirtino jai provizoriaus farmakognosto aukščiausią kvalifikacinę kategoriją, išduotas leidimas verstis farmacijos praktika.

Grįžusi į tėviškę ji savo tėvelių troboje įkūrė vaistinę pavadinimu ,,Jadvygos žolės”. Įstaiga turi sertifikatus, kad yra ekologinis ūkis: žolelės auginamos ir renkamos ekologiškai. Jadvyga Balvočiūtė taip pat sudaro įvairius vaistažolių mišinius pagal gydytojo diagnozę ar receptą. Ji šiuo metu toliau dirba ties savo vaistažolių kolekcijos atkūrimu, kuri buvo beveik išnykusi. Tam nuolat ieško savanorių. Informaciją apie talką ir ūkio kontaktus galima rasti ,,Facebook” platformoje, ,,Jadvygos žolės” puslapyje.

 Vaistinėje galima apsilankyti bet kada ir paklausyti J. Balvočiūtės pasakojimo apie vaistinės istoriją, jos gyvenimą bei įvairias žoleles (kaip jos atrodo, kam yra skirtos, kada renkamos, kaip ruošiamos). Taip pat paragauti tų žolelių arbatos ar jų džiovintų šaknų.

 Šią vasarą aš taip pat, jaunųjų geografų mokyklos dėka, gavau progą nuvykti pas Jadvygą Balvočiūtę.

Keletas prisiminimų iš mano apsilankymo:

Vaistinė turi nustatytas vietas, kur gali skinti vaistažoles (įskaitant ir kaimo gyventojų kiemus).

Kasmet surenkama apie 120 vaistažolių rūšių, o iš viso jų yra apie 400 rūšių.

Vaistažolės naudingos 2 metus, jei tinkamai laikomos 3 metus, o šaknis ir pumpurus galima naudoti ir 5 metus. Šaknis, kurios turi rauginių savybių, galima vartoti net iki 10 metų. 

Vaistinė neturi nė vienos mašinos (pavyzdžiui, šukų pumpurams nurinkti) – viskas yra daroma rankomis.