Suskaldyk širdį, draskyk į šipulius
Perverk savo žodžiais kruvinais;
Lai suyra žemė man po kojom
Lai dega obelys, beržai.
Tuštuma ir baimė man teliko,
Bet argi kitą ką turėjau?
Upės sūrios pilnos skausmo
Srūva paniekos kalnais, rausvais.
Svaigulys užvaldė kūną
Ir kojos nebepavelka pečių;
O aplinkui pilys griūva,
Taip šalta, taip skaudu, baisu.
Tai prašau imk, daryk ką nori su manim
Skaudink, mylėk, juokink,
Tik neleisk man likti čia,
Kur aš vienų viena, tuščia.